комбинация
21комбинация — латинский глагол combinare, означающий соединять, сочетать произвел на свет целую семью слов. Для того, чтобы открыть кодовый замок, нам должна быть известна комбинация цифр их сочетание. Чтобы осуществить шахматную комбинацию, нам придется… …
22комбинация — и; ж. (лат. combinatio) см. тж. комбинационный 1) Сочетание, соединение, взаимообусловленное расположение чего л. (обычно однородного) Комбина/ция цифр. Комбина/ция звуков. Комбина/ция красок …
23комбинация — kombinacija statusas T sritis automatika atitikmenys: angl. combination; pattern vok. Kombination, f; Muster, n rus. комбинация, f pranc. combinaison, f …
24комбинация — derinys statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. combination vok. Kombination, f rus. комбинация, f pranc. combinaison, f …
25комбинация — derinys statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Išbaigtas, nuoseklus veiksmų junginys, kuriuo siekiama konkretaus rezultato; atitinkama tvarka sujungti technikos veiksmai. atitikmenys: angl. combination vok. Kombination, f rus.… …
26комбинация — derinys statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Jojimo kliūtis, susidedanti iš viena po kitos išdėstytų kliūčių. atitikmenys: angl. combination vok. Kombination, f rus. комбинация …
27комбинация — derinys statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Laike ir erdvėje suderinti kelių žaidėjų arba visos komandos tikslingi veiksmai, kuriais įgyvendinamas sportinio žaidimo uždavinys. atitikmenys: angl. combination vok. Kombination, f… …
28комбинация — derinys statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Nuoseklus kelių veiksmų arba jų junginių (pvz., gimnastikos, dailiojo čiuožimo) išdėstymas, sudėstymas į vientisą ir logišką visumą. atitikmenys: angl. combination vok. Kombination, f… …
29комбинация — kombinacija statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Sporto varžybų rūšis – sporto šakos rungčių junginys; kalnų slidinėjimo dvikovė arba trikovė (pvz., Alpių dvikovė, šiaurės dvikovė). kilmė lot. combinatio – jungimas, derinimas… …
30комбинация — kombinacija statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Visuma, sudaryta iš kokių nors pavienių elementų; visumos kūrimas iš sudedamųjų elementų. kilmė lot. combinatio – jungimas, derinimas atitikmenys: angl. combination vok. Übung, f;… …
